Ilgi vamzdžiai, keičiantis temperatūrai, gali pasislinkti keliais milimetrais ar daugiau. Jei šios eigos nepaisoma, atrama gali susirišti, vamzdis gali pakilti arba į įrangą gali būti perkelta nepageidaujama jėga. Slankioji izoliuoto vamzdžio atrama neša vertikalią apkrovą, tuo pačiu leisdama kontroliuojamą ašinį judėjimą atramos taške. Tipiškose konstrukcijose naudojama viršutinė vamzdžio jungtis, tarpinis slydimo paviršius ir apatinė pagrindo plokštė. Dydžiai gali būti nuo DN50-DN1200, o projektinė apkrova yra apie 1-30 tonų. Atsižvelgiant į izoliacijos sistemą, žemos temperatūros režimai gali veikti nuo -196 laipsnių iki +80 laipsnių, o šilumą izoliuotos versijos gali būti sukonfigūruotos aukštesnei temperatūrai.
Kelionės turėtų kilti iš vamzdynų skaičiavimo. Standartinės kelionės pašalpos, pvz., ±50 mm, ±100 mm arba ±150 mm, yra naudingi atskaitos taškai, tačiau galutinė vertė turėtų būti gauta iš įtempių analizės arba apskaičiuoto šiluminio plėtimosi. Tada reikia kartu patikrinti trinties koeficientą, paviršiaus medžiagą, pagrindo{5}plokštės ilgį ir judėjimo kryptį. Atsižvelgiant į prieigos prie techninės priežiūros ir vietos apribojimus, galima naudoti ir priveržiamas, ir suvirintas jungtis. Slankioji izoliuoto vamzdžio atrama geriausiai veikia, kai važiavimo kryptis yra aiški, pagrindas yra lygus, o izoliacijos sistema nėra sutraiškyta veržiant.
